Ne viskas auksas, kas dumble sužiba…

Mane, kaip rajono tarybos narį, suintrigavo praėjusio ketvirtadienio (2010.06.01) „Alio Raseiniai“ straipsnyje „Auksinis dumblas“ Arūno Dambrausko pateikta nuomonė bei faktai apie Prabaudos tvenkinio išvalymo projektą ir jo kainą.
Pirmiausia reikia pasakyti, kad minėto projekto tikslas yra išvalyti Prabaudos tvenkinį ir įrengti poilsiui tinkantį pliažą, kuriame karštos vasaros popietes ir savaitgalius galėtų leisti Raseinių gyventojai. Daugelis pastebėjome, kad tokios vietos arti Raseinių šiuo metu nėra, todėl raseiniškiai priversti automobiliais ar dviračiais lėkti kelioliką ar keliasdešimt kilometrų prie Dubysos, Sujainių tvenkinio ar net Tytuvėnų ežerų. Kaip ir dažniausiai Lietuvoje, bet kokie geri darbai sukelia daug diskusijų, įtarimų, kaltinimų. Neretai politikai ar valdininkai dėl šios priežasties tiesiog pasirenka tuščią plepėjimą ar maivymąsi prieš gyventojus [...]

Apie vinis ir plaktukus

Perskaitęs praėjusio ketvirtadienio (2010.05.03) „Alio Raseiniai“ straipsnį „Gyventojai į valdžios karstą sukalė vinis“, patikrinau kiek gi gyventojų tuos vinis kalė. Pasirodo straipsnyje minėtoje  apklausoje savo nuomonę išreiškė „net“ 48 gyventojai. Iš jų 67 % rajono savivaldybės administracijos darbą vertino blogai arba labai blogai. Vadinasi “net” 32 gyventojai. Nenustebčiau, jeigu visus tuos 32 kartus mygtukus “blogai” arba “labai blogai” paspaudė pats, toliau straipsnyje nuomonę reiškiantis, rajono savivaldybės Tarybos narys Liudas Kavaliauskas su savo patikimais plaktukais, kad po to galėtų aiškinti, kaip gyventojai nemyli ne jo valdžios. Beje, praeituose savivaldos rinkimuose ne 48 gyventojai, bet visi rajono rinkėjai, išties sukalė vinis į pono Liudo Kavaliausko valdžios karstą.  Dauguma balsavo už dabar pozicijoje [...]

Kas nepritaria Kalno vidurinės mokyklos bendruomenei?

Praėjusio ketvirtadienio (2010.05.27 Nr. 21) savaitraštyje „Alio, Raseiniai“ gerbiamas LR Seimo narys Edmundas Jonyla išreiškė pritarimą  „Kalno“ vidurinės mokyklos bendruomenei. Baigdamas straipsnį, išreiškė pageidavimą, kad savo nuomonę šiuo klausimu pareikštu ir kiti savivaldybės tarybos nariai. Taigi, reiškiu.
Sunku būtų nepritarti šios mokyklos bendruomenei, juo labiau ir aš pats, kaip ir gerbiamas Seimo narys, ją baigiau ir lygiai taip pat man ji brangi, miela ir pati geriausia…
Ir, žinoma, šios mokyklos pavadinimą menkinanti nuomonė, išdėstyta straipsnyje, kuriame pasisakė p. Antanas Vizbaras, man nepriimtina. Tačiau manau, kad p. A. Vizbaro veiksmus ir pasisakymus geriau už kitus savivaldybės narius ir net Seimo narius įvertins rinkėjai.
Be to nesu iš tų, kurie aklai pasitiki viskuo, „kas parašyta laikraštyje“. [...]

Kalba 2010 m. vasario 16 d. iškilmingame posėdyje

Gerbiamas mere, gerbiami tarybos nariai, brangūs svečiai, mieli raseiniškiai,
Prabėgo dar vieni laisvos Lietuvos metai. Ir jau 92 –eji nuo tos dienos, kai būrelis svajotojų savo svajones pavertė realybe. Realybe, kurio vaisiais iki šiol džiaugiasi keletas milijonų prie Baltijos jūros įleidusių savo šaknis žmonių tuo pačiu gerindami ir gražindami pasaulio tautų šeimą.

Šią iškilmingą ir bemaž svarbiausią Lietuvos, kaip laisvos ir nepriklausomos valstybės, dieną, norisi pajusti tų kelių milijonų džiaugsmingą nuotaiką, pasididžiavimą anais svajotojais ir pačiais savimi, pagaliau  vieningą širdies plakimą, su kiekvienu dūžiu stiprinantį viltį, kad išliksime, stiprėsime, džiaugsimės savo laisve, ir pilnavertiškai prisidėsime prie mums svarbių vertybių stiprinimo visoje žmonijoje.
Tačiau su kiekvienais metais didėja nerimas, kad nestiprėjame kaip norėtųsi, [...]

Kalba 2009 m. kovo 11 d. iškilmingame posėdyje

Gerbiamas mere, tarybos nariai, brangūs svečiai, mielas jaunime,
1990-ieji kovo 11 diena. Į Lietuvą atėjo pavasaris. Po penkiasdešimtmetį trukusios šaltos žvarbios žiemos. Dangų ėmė varstyti kregždutės, darželiuose sužydėjo rožės, sparnus išskleidė ereliai, atsirado nusipelniusių gyventi geriau ir nespėjusių prisikelti… Atbundanti gamta prižadino ir visokius parazitus bei piktžoles…
Atsikėlusi tauta per pavasarį ėmė žingsniuoti laisvės keliu. Pirmi žingsniai buvo drąsūs ir platūs. Nepaisant nepatyrimo ir posovietinės suirutės Lietuva gana greitai, vos per keliolika metų, susikūrė stipriausioms vakarų valstybės nenusileidžiančią demokratinę santvarką,  įstatymines bazes, sparčiai augo bendrasis vidaus produktas, sklandžiai įsiliejome į euro atlantines struktūras. Tačiau po truputį žingsniai lėtėja, optimizmą ir nesavanaudiškas pastangas kurti laisvą ir orią valstybę, keičia godulys ir pesimizmas. Auga [...]

2009 m. Vasario 16 d. kalba iškilmingame posėdyje Raseinių kultūros centre

Gerbiamas mere, gerbiami tarybos nariai, brangūs svečiai, mieli raseiniečiai,
Šiandien susirinkome čia paminėti vieną iš trijų Lietuvos valstybingumą žyminčių švenčių. Nenorėdamas menkinti kitų dviejų, vis tik noriu pabrėžti, kad Lietuva, kaip, nepriklausoma, demokratiška, šiuolaikiška, valstybė pradėjo egzistuoti būtent nuo 1918-tais metais Vasario 16-tą dieną pasirašyto Lietuvos nepriklausomybės akto. Iki tol Lietuva per šimtą metų kentė priespaudos jungą, tamsoje, be teisės pasirinkti, be teisės rašyti, o kartais ir kalbėti protėvių kalba. Šiandien galime tik pabandyti įsivaizduoti, kiek drąsos, pastangų, ryžto reikėjo tiems tautos šviesuliams paskelbti pasaulio bendruomenei apie naujos valstybės susikūrimą. Nebuvo patirties, ateitis buvo labiau panaši į miglą nei į šviesą. Bet buvo svajonė. Ji buvo tokia stipri, kad sugebėjo nugalėti [...]